IŠMATUOTŲ TERŠALŲ NAMUOSE APŽVALGA
Vidinėje gyvenamojoje aplinkoje buvo išmatuota šimtai cheminių medžiagų ir teršalų. Šio skyriaus tikslas – apibendrinti turimus duomenis apie tai, kokių teršalų yra namuose ir jų koncentracijas.
DUOMENYS APIE TERŠALŲ KONCENTRACIJUS NAMUOSE
Miegas ir ekspozicija
Poveikis namuose sudaro didžiąją dalį oro teršalų poveikio, patiriamo per visą žmogaus gyvenimą. Jie gali sudaryti nuo 60 iki 95% viso mūsų gyvenimo ekspozicijos, iš kurių 30% įvyksta miegant. Poveikis gali būti keičiamas kontroliuojant teršalų šaltinius, vietinį jų pašalinimą arba sulaikymą išleidimo vietoje, bendrą vėdinimą neužterštu oru ir filtravimą bei oro valymą. Trumpalaikis ir ilgalaikis oro teršalų poveikis patalpose gali sukelti ūmių sveikatos problemų, tokių kaip sudirginimas ar astmos ir alergijos simptomų pasunkėjimas, lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sutrikimai, riziką ir gali padidinti ankstyvos mirties riziką. Patalpų aplinkoje yra daug neoru plintančių teršalų, tokių kaip ftalatai nusėdusiose dulkėse ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos kremuose nuo saulės, tačiau kadangi vėdinimo standartai jiems įtakos neturi, šioje techninėje pastaboje jie nebus aptariami.
Viduje / lauke
Apšvitos namuose turi skirtingą kilmę. Oro teršalai, sudarantys šį poveikį, turi šaltinių lauke ir viduje. Teršalai, kurių šaltiniai yra lauke, prasiskverbia pro pastato apvalkalą per plyšius, tarpus, plyšius ir nesandarus, taip pat pro atvirus langus ir vėdinimo sistemas. Šių teršalų poveikis taip pat vyksta lauke, tačiau jo trukmė yra daug trumpesnė nei patalpoje dėl žmogaus veiklos modelių (Klepeis ir kt., 2001). Taip pat yra daugybė patalpų teršalų šaltinių. Vidaus teršalų šaltiniai gali išmesti nuolat, epizodiškai ir periodiškai. Šaltiniai apima namų apstatymą ir gaminius, žmogaus veiklą ir patalpų deginimą. Šių teršalų šaltinių poveikis vyksta tik patalpose.
Lauko teršalų šaltiniai
Pagrindiniai lauko kilmės teršalų šaltiniai yra kuro deginimas, eismas, atmosferos transformacijos, augalų augmenija. Dėl šių procesų išmetamų teršalų pavyzdžiai yra kietosios dalelės, įskaitant žiedadulkes; azoto oksidai; organiniai junginiai, tokie kaip toluenas, benzenas, ksilenai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai; ir ozonas bei jo gaminiai. Konkretus lauko kilmės teršalo pavyzdys yra radonas – natūralios radioaktyvios dujos, išsiskiriančios iš kai kurių gruntų, kurios prasiskverbia į pastato konstrukciją per atitvarų ir kitas angas. Radono poveikio rizika priklauso nuo vietos, kurioje yra pastatas, geologinės struktūros būklė. Radono mažinimas šios techninės pastabos tekste nebus aptariamas. Radono mažinimo metodai, nepriklausomi nuo vėdinimo standartų, buvo nuodugniai ištirti kitur (ASTM 2007, PSO 2009). Pagrindiniai patalpų kilmės teršalų šaltiniai yra žmonės (pvz., bionuotekos) ir jų veikla, susijusi su higiena (pvz., aerozolių naudojimas), namų valymu (pvz., chloruotų ir kitų valymo priemonių naudojimas), maisto ruošimu (pvz., gaminant maistą gaminant daleles) ir kt. .; statybinės medžiagos, įskaitant baldus ir apdailos medžiagas (pvz., formaldehido išmetimas iš baldų); tabako rūkymas ir degimo procesai, vykstantys patalpose, taip pat naminiai gyvūnai (pvz., alergenai). Netinkamas įrenginių tvarkymas, pavyzdžiui, netinkamai prižiūrimos vėdinimo ar šildymo sistemos, taip pat gali tapti svarbiais patalpų viduje kilusių teršalų šaltiniais.
Vidaus teršalų šaltiniai
Namuose išmatuoti teršalai yra apibendrinti toliau, siekiant nustatyti tuos, kurie buvo visur, ir tuos, kurių išmatuota didžiausia vidutinė ir didžiausia koncentracija. Du taršos lygį apibūdinantys rodikliai naudojami sprendžiant tiek lėtinį, tiek ūmų poveikį. Daugeliu atvejų išmatuoti duomenys sveriami pagal matavimų skaičių, kuris daugeliu atvejų yra namų skaičiumi. Pasirinkimas pagrįstas Logue ir kt. pateiktais duomenimis. (2011a), kuris peržiūrėjo 79 ataskaitas ir sudarė duomenų bazę, įskaitant kiekvieno šiose ataskaitose nurodyto teršalo statistikos santrauką. Logue duomenys buvo lyginami su keliomis vėliau publikuotomis ataskaitomis (Klepeis ir kt. 2001; Langer ir kt. 2010; Beko ir kt. 2013; Langer ir Beko 2013; Derbez ir kt. 2014; Langer ir Beko 2015).
DUOMENYS APIE PELĖSIO/DRĖGMĖS PLATUMĄ
Tam tikros sąlygos patalpose, pvz., per didelė drėgmė, kuriai daro įtaką vėdinimas, taip pat gali sukelti pelėsių atsiradimą, kurie gali išskirti teršalus, įskaitant organinius junginius, kietąsias daleles, alergenus, grybus ir pelėsius bei kitus biologinius teršalus, užkrečiamas rūšis ir patogenus. Drėgmės kiekis ore (santykinė drėgmė) yra svarbus veiksnys, keičiantis mūsų poveikį namuose. Drėgmė nėra ir neturėtų būti laikoma teršalu. Tačiau per didelis arba per mažas drėgmės lygis gali pakeisti ekspoziciją ir (arba) pradėti procesus, dėl kurių gali padidėti ekspozicijos lygis. Štai kodėl drėgmė turėtų būti vertinama atsižvelgiant į poveikį namuose ir sveikatai. Žmonės ir jų veikla patalpose dažniausiai yra pagrindiniai drėgmės šaltiniai patalpose, nebent yra didelių konstrukcijos trūkumų, dėl kurių gali prasiskverbti arba prasiskverbti drėgmė iš aplinkos oro. Drėgmė taip pat gali būti įtraukta į patalpą prasiskverbiant orą arba naudojant specialias ventiliacijos sistemas
RIBOTA INFORMACIJA APIE ORO TERŠALŲ KONCENTRACIJĄ
Keletas tyrimų matavo ore esančių teršalų koncentraciją gyvenamosiose patalpose. Dažniausiai išmatuoti lakieji organiniai junginiai [sugrupuoti ir išdėstyti pagal tyrimų skaičių mažėjančia tvarka] buvo: [toluenas], [benzenas], [etilbenzenas, m,p-ksilenai], [formaldehidas, stirenas], [1,4 -dichlorbenzenas], [o-ksilenas], [alfa-pinenas, chloroformas, tetrachloretenas, trichloretenas], [d-limonenas, acetaldehidas], [1,2,4-trimetilbenzenas, metileno chloridas], [1,3-butadienas, dekanas] ir [acetonas, metilo tret.-butilo eteris]. 1 lentelėje parodytas lakiųjų organinių junginių pasirinkimas iš Logue ir kt. (2011 m.) – tyrimo, kuriame buvo apibendrinti 77 tyrimų, kurių metu buvo matuojami ore plintantys nebiologiniai teršalai pramoninių šalių namuose, duomenys. 1 lentelėje pateikiama kiekvieno teršalo svertinė vidutinė koncentracija ir 95 procentilio koncentracija pagal turimus tyrimus. Šiuos lygius galima palyginti su išmatuota visų lakiųjų organinių junginių (TVOC) koncentracija, apie kurią kartais pranešama atliekant pastatų matavimus. Naujausi pranešimai iš Švedijos pastatų rodo, kad TVOC lygis yra nuo 140 iki 270 μg/m3 (Langer ir Becko 2013). Galimi visur esančių lakiųjų organinių junginių šaltiniai ir didžiausios koncentracijos junginiai pateikti 4 lentelėje.
1 lentelė. LOJ, išmatuoti gyvenamojoje aplinkoje, kur didžiausia vidutinė ir 95 procentilio koncentracija μg/m³ (Logue et al., 2011 duomenys)1,2
Labiausiai paplitę pusiau lakūs organiniai junginiai (SVOC) [sugrupuoti ir suskirstyti pagal tyrimų skaičių mažėjančia tvarka] buvo: naftalenas; pentabromdifenileteriai (PBDE), įskaitant PBDE100, PBDE99 ir PBDE47; BDE 28; BDE 66; benzo(a)pirenas ir indeno(1,2,3,cd)pirenas. Taip pat išmatuota daugybė kitų SVOC, įskaitant ftalatų esterius ir policiklinius aromatinius angliavandenilius. tačiau dėl sudėtingų analitinių reikalavimų jie ne visada matuojami ir todėl pranešami tik retkarčiais. 2 lentelėje parodytas pusiau lakiųjų organinių junginių pasirinkimas su visų turimų tyrimų svertine koncentracijos vidurkiu ir didžiausia didžiausia koncentracija kartu su praneštu koncentracijos lygiu. Galima pastebėti, kad koncentracijos yra bent viena eile mažesnės nei LOJ. Galimi įprastų pusiau lakiųjų organinių junginių šaltiniai ir didžiausios koncentracijos junginiai pateikti 4 lentelėje.
2 lentelė. SVOC, išmatuoti gyvenamojoje aplinkoje, kur didžiausia vidutinė ir aukščiausia (didžiausia išmatuota) koncentracija μg/m3 (Logue et al., 2011 duomenys)1,2
3 lentelėje parodyta kitų teršalų, įskaitant anglies monoksidą (CO), azoto oksidus (NOx) ir konkrečias medžiagas (PM), kurių dydžio frakcija mažesnė nei 2,5 μm (PM2,5), ir itin smulkių dalelių (UFP) koncentracijos ir 95 procentilis. mažesnio nei 0,1 μm dydžio, taip pat sieros heksafluorido (SO2) ir ozono (O3). Galimi šių teršalų šaltiniai pateikti 4 lentelėje.
3 lentelė. Pasirinktų teršalų koncentracija, išmatuota gyvenamojoje aplinkoje μg/m3 (Logue et al. (2011a) ir Beko et al. (2013) duomenys)1,2,3
2 pav. Pelėsis vonios kambaryje
Biologinių teršalų šaltiniai
Namuose buvo išmatuota daug biologinių teršalų, ypač tiriant pelėsį ir drėgmę namuose, susijusius su grybelių dauginimu ir bakterijų aktyvumu, taip pat su alergenų ir mikotoksinų išsiskyrimu. Pavyzdžiai: Candida, Aspergillus, Pennicillum, ergosterolis, endotoksinai, 1-3β-d gliukanai. Naminių gyvūnų buvimas arba namų dulkių erkučių dauginimasis taip pat gali sukelti padidėjusį alergenų kiekį. Nustatyta, kad tipinė grybų koncentracija namuose JAV, JK ir Australijoje svyruoja nuo 102 iki 103 kolonijas formuojančių vienetų (CFU) viename m3 ir net 103–105 KSV/m3 ypač drėgnoje aplinkoje (McLaughlin 2013). Išmatuotas vidutinis šunų alergenų (Can f 1) ir kačių alergenų (Fel d 1) lygis prancūzų namuose buvo mažesnis už kiekybinio nustatymo ribą atitinkamai 1,02 ng/m3 ir 0,18 ng/m3, o 95 % procentilių koncentracija buvo 1,6 ng/m3 ir 2,7 ng/m3 atitinkamai (Kirchner ir kt. 2009). Erkės alergenai čiužinyje, išmatuoti 567 būstuose Prancūzijoje, buvo atitinkamai 2,2 μg/g ir 1,6 μg/g Der f 1 ir Der p 1 alergenams, o atitinkami 95 % procentilių lygiai buvo 83,6 μg/g ir 32,6 μg/g (Kirchner) ir kt., 2009). 4 lentelėje parodyti pagrindiniai šaltiniai, susiję su pasirinktais aukščiau išvardytais teršalais. Jei įmanoma, išskiriama, ar šaltiniai yra patalpoje, ar lauke. Akivaizdu, kad teršalai būstuose kyla iš daugelio šaltinių ir būtų gana sudėtinga nustatyti vieną ar du šaltinius, kurie daugiausia atsakingi už padidėjusį poveikį.
4 lentelė. Pagrindiniai teršalai būstuose ir susiję jų kilmės šaltiniai; (O) nurodo šaltinius, esančius lauke, ir (I) šaltinius, esančius patalpose
3 pav. Dažai gali būti įvairių teršalų šaltinis
